Sekcijos

Sekcija A – Valstybės tarnybos etika

Moderuoja – Virginijus Kanapinskas, VTEK

Sekcijoje bus aptariama: VTEK veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisos; lobistinės veiklos priežiūra; nešališkumo principo pažeidimai administracinių teismų praktikoje.

Sekcija B – Savivalda ir bendruomeniškumas

Moderuoja – prof. dr. Saulius Nefas, Mykolo Romerio universitetas

Diskutuojant moksliniame lygyje nuolat iškyla socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės paradigminiai klausimai. Jie yra aktualūs ne tik teoriniame, bet ir praktiniame lygmenyje. Todėl svarbu surasti instrumentus, kurie teorinių paradigmų raišką aktualizuotų praktikoje. Analizuojant vietos bendruomenių ir seniūnaitijų veiklą politiniu, juridiniu ir vadybiniu aspektais, galima nustatyti jų aktualumą modernizuojant viešąjį valdymą.
Funkcionalios vietos bendruomenės Lietuvoje egzistuoja, bet lyginant su Vakarų Europos ir pasaulio demokratinėmis valstybėmis, efektyvesnės veiklos stokojama, todėl analizuoti tarptautinę patirtį yra būtina. Seniūnaitijos yra Lietuvos viešojo valdymo fenomenas ir tikėtina, kad jų veiklos 10 metų patirtis gali būti aktuali pasauliniu mastu.
Tarptautinė šių dviejų viešojo valdymo segmentų analizė, nustatanti jų veiklos faktorius ir veiksmus politiniu, juridiniu, vadybiniu aspektais, yra raktas į veiklos efektyvinimą. Taip pat, siekiant efektyvumo svarbus komponentas yra motyvavimas, todėl yra organizuojamas vietos bendruomenių konkursas “Bendruomenė Švyturys – kelias į sėkmę” kartu su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitais partneriais.
Visa tai yra sudėtinės dalys siekiant didinti vietos bendruomenės ir seniūnaitijų funkcionalumą, o kartu – modernizuojant viešąjį valdymą.

Sekcija C – Koprodukcija, bendrakūra ir kolektyvinis verslumas

Moderuoja – doc. dr. Dangis Gudelis, Mykolo Romerio universitetas

Koprodukcija (angl. co-production), suprantama kaip “reguliarūs ilgalaikiai ryšiai tarp profesionalių paslaugų teikėjų (bet kuriame sektoriuje) ir paslaugų naudotojų bei kitų visuomenės narių visiems bendradarbiaujantiems partneriams prisidedant savo ištekliais” (Bovaird 2007, p. 847), yra viena iš tokių viešojo valdymo inovacijų. Bendrakūra (angl. co-creation) vadinamas požiūris, jog paslauga yra procesas, kurio metu kuriama vertė dalyvaujant tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams (Osborne et al. 2016, p. 642), t.y. paslaugų gavėjų dalyvavimas (koprodukcija) yra būtinas bet kokios paslaugos elementas. Pagal šį požiūrį paslaugų gavėjai yra vertės bendrakūrėjai, kurie panaudoja paslaugų teikėjų veiksmus kaip išteklius vertės kūrimo procesuose. Viešojo valdymo priemonių pagalba ne tik užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas, bet ir sudaromos sąlygos verslo ekosistemų raidai. Šioje srityje galimos viešojo valdymo inovacijos, susijusios su „kolektyvinio verslumo“ (angl. collaborative entrepreneurship) sąvoka. Kolektyvinis verslumas būdingas verslo ekosistemoms, kuriose tiek verslo įmonės, tiek vartotojai ir kiti suinteresuoti asmenys (pvz., teritorijų, kuriose verslo ekosistemos veikia, gyventojai) bendradarbiauja valdydami bendrus išteklius ir kurdami bendrą vertę.
Viena iš galimų tyrimų krypčių yra tai, kokie veiksniai lemia, jog gyventojai ir paslaugų gavėjai yra daugiau ar menkiau linkę įsitraukti į viešųjų paslaugų teikimo procesus, o verslo ekosistemų dalyviai yra daugiau ar menkiau linkę prisidėti prie bendro išteklių valdymo ir bendros vertės kūrimo. Kita vertus, gyventojų ir paslaugų gavėjų dalyvavimo bei verslo ekosistemų veiksmingumas priklauso ir nuo kitų bendradarbiavimo partnerių (visų pirma, valdžios institucijų) nuostatų, strategijų ir veiklos procesų bei institucinės aplinkos (teisinio reglamentavimo), kuri skirtingose šalyse yra skirtinga.

Sekcija D – Sporto politikos formavimas ir įgyvendinimas

Moderuoja – prof. dr. Vilma Čingienė, Mykolo Romerio universitetas

Sportas kaip viešosios politikos subjektas šalies mokslinių tyrinėjimų kontekste yra mažai analizuotas. Sporto kaip reikšmingos veiklos pripažinimas Europos Sąjungos (ES) viešosios politikos kontekste iš esmės prasidėjo nuo Lisabonos strategijos. Visuomeninis sporto vaidmuo, ekonominė sporto dimensija ir sporto organizavimas – tai trys kertiniai ES sporto politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo aspektai. Lietuvoje stokojama nuomonių pasidalijimo, diskusijų tarp politikos, verslo, sporto ir akademinės bendruomenės atstovų. Reikalinga susitarti dėl šių nuostatų:
• Formuoti ir įgyvendinti faktais pagrįstų sprendimų priėmimo politiką sporte;
• Užtikrinti sporto statistinių duomenų savalaikį pateikimą;
• Skatinti gerosios patirties sklaidą ir perėmimą specialistų rengimo, finansavimo, investicijų ir kt. klausimais;
• Bendradarbiauti su švietimo ir mokslo institucijomis užtikrinant sporto viešojo valdymo ir politikos žinių sklaidą, tyrimų vykdymą, gautų rezultatų diegimą praktikoje.

Sekcija E – Teoriniai metodologiniai viešojo administravimo ir projektų valdymo vystymo aspektai: Ukrainos patirties analizė

Moderuoja – prof. dr. Nataliia Gavkalova, Charkovo S. Kuznetso ekonomikos universitetas

Sekcijoje bus aptariami šie pagrindiniai klausimai: Ukrainos viešojo administravimo plėtros teoriniai ir taikomieji aspektai; užsienio patirtis kuriant viešąjį administravimą; valdžios decentralizavimas ir vietos savivaldos sistemos plėtra Ukrainoje; viešojo administravimo reformavimas valdžios santykių decentralizavimo sąlygomis; valdžios institucijų efektyvumo gerinimo teoriniai ir empiriniai metodai; personalo ypatumai ir viešosios paslaugos bei valstybės žmogiškųjų išteklių politikos informacinė ir analitinė parama reformų sąlygomis; administracinių paslaugų kokybės tarptautinių standartų diegimo valstybės valdyme ir vietos valdžios institucijų veikloje problemos; e. valdžios sistemos diegimas valdžios institucijose informacinės visuomenės plėtros sąlygomis.